virtinukai su mėlynėmis ir vyšniomis

Pusryčiai iš mano vaikystės, apipinti pasakomis ir nubarstyti močiutės rankomis rinktomis mėlynėmis ir sodo vyšniomis.

Pusryčiai, kurių skonis – dar vienas įrodymas, jog paprasčiausi dalykai yra skaniausi. Be puošnumo ir nudailinimo, virtinukai su lietuviškos vasaros skoniais ir kvapais. Ir lengvu cinamono prieskoniu.

Pusryčiai dviems. Pusryčiai su meile.

~~~

~ virtinukai su mėlynėmis ir vyšniomis ~

dviems valgytojams arba maždaug 20 virtinukų:

2 stiklinės miltų

šaukštas cukraus (tešlai)

nedidelis kiaušinis

1/2 stiklinės vandens

žiupsnelis druskos

po stiklinę mėlynių ir vyšnių

4 šaukštai cukraus (2 šaukštai mėlynėms, 2 – vyšnioms arba pagal skonį)

3/4 šaukštelio malto cinamono mėlynėms

~~~


~~~

Miltus įsijok į platų ir gilų dubenį, į vidurį įmušk kiaušinį, jį lengvai suplak šakute. Įberk šaukštą cukraus, žiupsnelį druskos ir po truputį pildamas vandenį suminkyk elastingą tešlą. Jei ji pernelyg limpa prie rankų, įberk papildomai miltų. Tešlą suspausk į kamuolį, įvyniok į plėvelę ir palik ant stalo pusvalandžiui.

Mėlynes sutrink su cukrumi ir cinamonu.

Vyšnių kauliukus išimk ir uogas sumaišyk su cukrumi.

Nuo tešlos nuvyniok plėvelę, stalą pabarstyk miltais ir dar kelias minutes paminkyk. Iškočiok – tik ne per plonai, antraip bus sudėtinga formuoti virtinukus ir jie bus smarkiai permatomi kaip du iš dešinės pirmoje foto :) Puodeliu ar apvaliu dangteliu tešloje įspausk rutuliukus, jų kraštus patepk vandeniu, dėk po šaukštelį įdaro ir kruopščiai užspausk kraštelius. Virtinukus, kol užvirs vanduo, rikiuok ant miltais pabarstytos lentelės.

Virk verdančiame vandenyje 10 min.

Ištrauktus pabarstyk maltu cinamonu. Nuo mažens pamenu, jog skaniausia su papildomais keliais šaukštais trintų mėlynių su cukrumi…

~~~

~~~

Skanaus!

Šaltinis: Lietuviški valgiai.

About these ads

14 Komentaras to “virtinukai su mėlynėmis ir vyšniomis”

  1. Labai graži ir jauki pirmoji nuotrauka ;) o šiaip virtinukai yra nuostabiausias vaikystės kąsnelis. Ypač mamos virtinukai :)

  2. per visą vaikystę nežinojau, kad virtieniai su vyšniom ar mėlynėm – lietuviškas valgis. Reikėjo ukrainiečio, kad įkalbėtų vyšnias į virtienius dėti, beje, su visais kauliukais

  3. Ne-re-a-lios nuotraukos. Ką aš nusimanau – viena vertus, bet kaskart tikrai vis gražesnės – kita vertus. Nemeluoju :)

    • Mademoiselle, ačiū :) Aš (dar) nemoku jų suformuoti taip, kaip formuoja močiutė, dabar tik supratau, kad negalima labai plonai tešlos iškočioti, antraip ji plyš. Trūksta įgūdžių :) Bet skonis… Tas pats, nuostabus.

      Dalia, tikrai taip, virtiniai su vyšniom bais populiarūs Ukrainoje – tą pati neseniai sužinojau :) Ir taip taip, su vyšniomis su kauliukais :) Bet štai su mėlynėmis man grynių gryniausi lietuviški.

      Asta, ačiū ir tau :) Kažkaip.. netyčia pavyko ta nuotrauka… Būna tokių dienų tiesiog :) Pati sau turiu kalnus priekaištų, bet gerą žodį visad miela išgirsti.. :)

  4. Gražuoliai ir tavo virtinukai! :) O man kyla noras jų ir vėl pasigaminti :)

  5. Fantastika! Ech galėtų man kas nors tokius pusryčius atnešt..och..

  6. Virtinių su uogomis pirmą kartą paragavau kai pati juos pasigaminau. Bet nuo to karto “šaltanosiai” man patys skaniausi pusryčiai. :)

    • Rūta, ačiū, nors ir nepelnytai, sugebėčiau (jau) ir gražesnius susukt :)

      Žiupsniuk, retas tai džiaugsmas ir pas mus, oi retas :)

      Vilma, kokios skirtingos visų patirtys :) Bet va sutinka visi, kad skonis – puikus :)

  7. nežinau kodėl, atrodo, viską dariau kaip parašyta, bet virtiniai išėjo labai prastai. visų pirma, ilgai terliojaus su ta tešla. šiaip aš nesukau, pas mus yra toks plastmasinis daikčiukas, tai ne tame problema.

    • grr, kas būtent nepavyko? Pati tešla?
      Iš pradžių lipo prie rankų, bet, įbėrusi daugiau miltų, išminkiau puikiai. Beje, išvirę virtinukai neturėtų būti minkšti, atvirkščiai – tvirti ir kietoki, bet nuo mažens tik tokius juos ir pamenu..
      Labai gaila ir tikiuosi, jog kitą kartą (ar pasirinkus kitą receptą) pavyks geriau.

  8. Kokie nuostabūs virtinukai! Būtent tokie, kokie buvo ir mano vaikystėje. Ačiū už šį priminimą :)

  9. Kaip tradiciškai lietuviškai :) Mano močiutė tokius virtinukus vadina “šaltanosiais”. Kodėl – neįsivaizduoju :D
    Gal jos vaikystėje tokius valgydavo atvėsintus.

    • Mano močiutė juos vadina tiesiog virtinukais su mėlynėm :) Šaltanosių pavadinimą pirmą sykį perskaičiau kažkuriame kulinariniame bloge – matyt, kiek regionų Lietuvoje, tiek tų pavadinimų :)

Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 123 pasekėjų

%d bloggers like this: